Kodėl Molekulinis Vandenilis Yra Geriausias Antioksidantas?
Antioksidantai yra esminiai mūsų ląstelių ir organizmo apsaugotojai, teikiantys elektronus laisviesiems radikalams ir taip užkertant kelią ląstelių pažeidimui. Tačiau molekulinis vandenilis (H2) veikia kitaip. Nors jis neturi elektronų atsargų ir yra neutralus molekulinės sandaros požiūriu, vandenilio unikalumas slypi jo selektyvume, dydyje ir veikimo mechanizme. Skirtingai nuo įprastų antioksidantų, H2 neutralizuoja laisvuosius radikalus unikaliu būdu, o tai leidžia jam būti ypač efektyviu ir saugiu antioksidantų šaltiniu mūsų organizmui.
01
Nepaprastai Mažas Antioksidantas
Molekulinis vandenilis (H2) yra ypatingai efektyvus antioksidantas dėl savo molekulės mažo dydžio. Jo molekulinė masė yra 400 kartų mažesnė nei antioksidanto koenzimo Q10, kuris dėl savo dydžio sunkiau prasiskverbia į ląsteles. Dėl šios priežasties, vandenilis gali lengvai prasiskverbti į pačias ląstelių branduolius ir mitochondrijas, efektyviai neutralizuojant laisvuosius radikalus ir mažinant jų keliamą žalą. Tai suteikia vandeniliui pranašumą prieš kitus antioksidantus, kurie gali turėti sunkumų patekdami į ląstelių vidų.
02
Vienintelis Žinomas Selektyvus Antioksidantas
Skirtingai nuo daugelio kitų antioksidantų, vandenilis yra selektyvus; jis reaguoja tik su pačiais pavojingiausiais laisvaisiais radikalais, tokiais kaip hidroksilinės grupės (OH) ir peroksinitritai (ONOO). Tai svarbu, nes tam tikri mažiau aktyvūs laisvieji radikalai atlieka svarbų vaidmenį ląstelių homeostazėje, todėl nepaprastai svarbu, kad antioksidantai savo funkciją atliktų selektyviai.
.png)
03
Skatina Ląsteles Gaminti Savuosius Antioksidantus
.png)
Vandenilio molekulė, yra unikali dėl savo gebėjimo aktyvuoti Nrf2-Keap1 sistemą, kuri skatina antioksidacinio atsako elementą (ARE). Šis procesas skatina organizmo ,,savųjų'' antioksidantų, tokių kaip glutationas, katalazė, superoksido dismutazė, glutationo peroksidazė gamybą. Būtent šie antioksidantai yra svarbiausi ląstelių apsaugai nuo oksidacinio pažeidimo, nes jie yra gamybai iš vidaus ir turi specifines funkcijas atliekant savo vaidmenis oksidacinio streso reguliavime:
-
Glutationas ne tik neutralizuoja laisvuosius radikalus, bet ir atkuria kitus antioksidantus, pvz., vitaminą C ir E.
-
Katalazė ir glutationo peroksidazė efektyviai paverčia vandenilio peroksidą į vandenį ir deguonį, saugiai šalindami jį iš ląstelių.
-
Superoksido dismutazė (SOD) konvertuoja reaktyvius laisvuosius radikalus į mažiau žalingus.
Šių antioksidantų savybės ir jų gebėjimas reguliuoti redoks būseną yra nepakeičiamos, kadangi jos užtikrina esminę ląstelių apsaugą ir skatina normalią ląstelių funkciją bei gyvybingumą.
04
Veikia priešuždegimiškai
Molekulinio vandenilio molekulė taip pat turi ląstelių moduliacijos efektą. Tai reiškia, kad molekulinis vandenilis gali sumažinti oksidacinį stresą ne tik tiesiogiai neutralizuodamas laisvuosius radikalus, bet ir reguliuodamas ląstelių veiklą. Vandenilis veikia per kelias signalų perdavimo grandines, įskaitant NF-kB ir MAPK kelius, kurie yra atsakingi už uždegiminių citokinų reguliavimą. Slopindamas šių kelių aktyvaciją, vandenilis gali efektyviai mažinti pro-uždegiminių citokinų, tokių kaip IL-1, IL-6, IL-8, TNF-α, ir kitų uždegiminių mediatorių gamybą. Šis poveikis yra svarbus mažinant uždegimines reakcijas organizme ir moduliuojant imuninės sistemos atsaką. Dėl šios priežasties vandenilis yra vertinamas kaip terapinė medžiaga įvairių uždegiminių būklių gydymui.
.png)
.png)
05
Saugus ir Natūralus
Molekulinio vandenilio terapija yra itin saugi, o jos veikimo šalutinis produktas – vanduo – ne tik nekelia pavojaus, bet ir hidratuoja ląsteles. Mokslinių tyrimų metu nustatyta, kad molekulinio vandenilio dujos yra netoksiškos, be to, šalutinių poveikių net nebuvo pastebėta net esant koncentracijoms, viršijančioms terapines normas. Molekulinio Vandenilio susidarymas žmogaus organizme taip pat yra natūralus procesas, kuris vyksta mikroorganizmams virškinant skaidulas žarnyne. Be to, molekulinis vandenilis yra naudojamas giluminėse narystėse nuo 1940-ųjų metų siekiant išvengti dekompresijos ligos nardant. Ilgalaikiai moksliniai tyrimai rodo, kad molekulinio vandenilio terapinis naudojimas žmogaus organizmui nesukelia jokių tiesioginių ar netiesioginių žalingų poveikių. Dėl šių priežasčių molekulinio vandenilio terapija yra laikoma itin saugia ir patikima.